Kybartai

Seniūnijoje 2018 m. pabaigoje gyveno 6718 gyventojai. Pagrindinė dalis – lietuviai, yra rusų, baltarusių ir kitų tautybių žmonių. Seniūnijos plotas 15 390 ha, iš jų 86,4% užima žemės ūkio naudmenos, 0,4% – vandenys, 11.2% – sodai ir kitos paskirties plotai. Seniūnijoje yra: geležinkelio stotis, kelio bei geležinkelio muitinės postai, paštas, Kristijono Donelaičio gimnazija, „Saulės“ progimnazija, „Rasos“ specialioji mokykla, vaikų globos namai, vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, vaikų darželis-mokykla „Ąžuoliukas“, 4 maldos namai: katalikų, stačiatikių, Naujųjų apaštalų ir metodistų, pirminės sveikatos priežiūros centras, Kultūros centras, degalinė, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komandos gaisrinė, trys veikiančios kavinės, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius bei jame įsikūrusi suaugusiųjų mokykla.

Verslas: žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, žemės ūkio produktų perdirbimas, medienos, metalo apdirbimas.

Apie Kybartų seniūniją

HERBAS: 1998 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Kybartų miesto herbas.

ISTORIJOS APŽVALGA: Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje Sūduvos girių kolonizavimo laikotarpiu, įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno – Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių (iki 1965 m. vadinosi Virbalio geležinkelio stotis), įkurta pasienio muitinė. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. 1870 m. pastatyta sinagoga. XVIII a. pabaigoje Kybartuose veikė kaulamilčių gamykla, fotografijos atelje. 1883 m. mieste gyveno 2 158, 1897 m. – 2 707 gyventojai. Veikė ligoninė, vaistinė, valsčiaus teismas, biblioteka, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. XX a. pradžioje pradėjo veikti triklasė mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją.

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927 – 1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento A.Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta, prieš paliekant SSRS okupuotą šalį 1940 m. birželio 15 d.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950 – 1959 metais Kybartai buvo rajono centras.

Contact

Seniūnas: Romas Šunokas
email
romas.sunokas@vilkaviskis.lt
address
J. Basanavičiaus g. 54a, 26275 Kybartai, Vilkaviškio r. sav.
phone
+370 342 66 060